Dabar ragausime asmeninių ambicijų, politinės veidmainystės ir rinkiminės kovos kokteilį. Ir šią kantrybės taurę turėsime išgerti iki dugno. Turėsime susitaikyti, kad iki kito spalio valstybės reikalai tiems, kuriems buvo suteiktas tautos mandatas, rūpintis nerūpės. Rūpės svarbesni dalykai – asmeninė karjera, mamos-partijos likimas, užkulisiniai politiniai žaidimai ir intrigos. O mums bus gerai ir tie pažadai, kurie bus numesti ar nurašyti nuo Palangos gelbėtojų stoties. Rašau šitą tekstą po susitikimo su Tauragės žmonėmis. Ir neformaliuose pokalbiuose tauragiškiai manęs klausė, kodėl tie valdžios žmonės, kurie pas mus atvažiuoja, tokie reikšmingi, tokie svarbūs sau? Kodėl laiko mus kvailiais, kuriems prieš rinkimus numeti kaulą, ką nors pafantazavęs pažadi ir manai, kad to pakaks? Štai kodėl. Jeigu valstybės vadovai gali užtraukti stop-kraną ir paskęsti ambicingose rietenose, kodėl gi B lygio politikai irgi negali sau leisti parodyti smerdams ir chalopams jų vietą? Prie „parašos“, kaip sakė per baisingą klaidą ten atsidūrusi Dalia Teišerskytė. Ir per šituos metus vėl turėsime kartoti tą patį nuvalkiotą, bet gal šiek tiek vilties suteikiantį teiginį. Šioje valstybėje mes gyvename pakankamai gerai. Šioje valstybėje mes gyvename pakankamai gerai nepaisant to, ką daro mūsų pačių išrinkta valdžia.
Antra. Dabar madinga dėl visų nelaimių keliuose kaltinti BMW vairuotojus. Bet ar neatrastume paralelių ir su valstybės vairu? Kai už jo vairo tarsi kregždės skriejantys vairuotojai. Vieni apakinti ambicijų pažadinti žvėriuką, kiti neturintys vairuotojo patirties ar tiesiog neturintys smegenų, kaip sakė Mikė Pūkuotukas, treti manantys, kad valstybės gatvė priklauso tik jiems vieniems, o stabdžiai ir posūkiai skirti tik bailiams.
pavadinimas
Atsiliepimai