Senolis ąžuolas vadinamas Mingėlos ąžuolu, nes šalia ąžuolo tebegyvena žmonės Mingėlos pavarde. Jų penkios kartos rūpinasi šiuo medžiu. Manoma, kad Mingėlos ąžuolui gali būti 600-700 metų. Aukštis – 15,7 m, apimtis – 7,7 m. Viršūnės nėra. Pasakojama, jog, krikštijant žemaičius, būdavo išniekinamos ir jų šventovės, kertami panašūs šventmedžiai. Šiam irgi nukirtę viršūnę, ten įkėlę krikščionišką koplytėlę. Ji seniai sudūlėjo, o ąžuolas išleido atžalas, išsiaugino stiprias šakas, sustambėjo, toliau...
Pastate įrengtas 3* viešbutis, 6 modernūs boulingo takeliai, restoranas, pirčių kompleksas bei konferencijų ir VIP banketų salės. Maloniai sutiksime ir išskirtinį dėmesį parodysime kiekvienam svečiui.
Svečiams siūlome 25 moderniai įrengtus, jaukius kambarius, kuriuose vienu metu gali apsistoti iki 50 asmenų.
Viešbutyje platus paslaugų pasirinkimas: maisto ir gėrimų tiekimas į kambarius, kopijavimo paslaugos, skalbimas/lyginimas, kasdieninės tvarkymo paslaugos, automobilių nuoma, nemokama automobilių stovėjimo aikštelė, žadinimo paslauga, apgyvendinimas su...
Šiaurinėje Masčio ežero pakrantėje stūksanti Insulos kalva 1624 m. buvo puikiai pritaikyta vienam iš seniausių ir didingiausių Žemaičių žemės XVII - XXI a. sakralinių kompleksų: pranciškonų bernardinų vienuolynui ir bažnyčiai, kuri 1926 m. tapo Katedra, kunigų seminarijai, Vyskupų rūmams, senajai mokyklai ir kitoms sudėtinėms dalims, būtinomis sėkmingai sakralinio komplekso veiklai.
Bernardinų vienuolyno Telšiuose fundacijos iniciatoriai - Telšių seniūnas, Lietuvos didžiosios kunigaikštystės pakancleris Povilas Sapiega ir jo žmona Kotryna Goslauskaitė -Valavičienė Sapiegienė....
Žemaičių Vyskupystės muziejus įkurtas 1999 m. vėlyvojo baroko pastate, buvusiuose Varnių Žemaičių kunigų seminarijos rūmuose, pastatytuose 1770 m. vyskupo Jono Dominyko Lopacinskio pastangomis. Žemaičių vyskupystės muziejus pristato vieną iš dviejų buvusių Lietuvoje vyskupijų XV–XX a. pr. – Žemaičių (Medininkų) vyskupiją, kurios centras beveik 450 metų buvo Varniai, užėmę ypatingą vietą religiniame, kultūriniame ir politiniame Lietuvos gyvenime bei palikę ryškų pėdsaką krašto istorijoje. Muziejaus patalpose įsikūręs Turizmo informacijos centras.
Julija Beniuševičiūtė-Žymantienė, lietuvių rašytoja klasikė, literatūroje žinoma Žemaitės slapyvardžiu, gimė 1845 m. birželio 4 d. Bukantės dvarelyje, netoli Šateikių. Šis dvarelis XIX a. priklausė grafui Pranciškui Plateriui. Tuo metu Julijos tėvai buvo šio dvarelio prižiūrėtojai: tėvas – urėdas, motina – gaspadinė.
1965 metais minint rašytojos Žemaitės 120-ąsias gimimo metines, jos gimtajame restauruotame name įrengta memorialinė ekspozicija. 2012 metais dar kartą suremontuotas dvarelio gyvenamasis namas, atstatyti tvartas ir svirnas.
Gimtojoje rašytojos...
XIX a. II p. istorizmo laikotarpio, "plytų stiliaus" arklidėje įsikūrė pirmasis Užgavėnių muziejus Lietuvoje, kuriame pristatoma garsi Žemaitijoje tradicinė Užgavėnių šventė, daugiau negu 250 įvairių Užgavėnių "lėčynų". Tai vienintelis toks kaukių muziejus visoje Europoje. 1996 m. įkurtame Užgavėnių kaukių muziejuje šiuo metu daugiau kaip 200 kaukių iš visos Žemaitijos.
Kėdainių senamiestyje įsikūręs restoranas “Grėjaus namas” – tai restoranas, kuriame siūlome ne tik pailsėti, bet ir surengti iškilmingą pobūvį ar romantišką vakarienę prie žvakių šviesos. Jauki aplinka, puikūs virtuvės patiekalai bei paslaptinga istorija dvelkiantys restorano rūsiai – visa tai ilgai išliks jūsų prisiminimuose. Mes priversime smarkiau plakti kiekvieno gurmano širdį…
Vasaros sezono metu kviečiame į Grėjaus kiemelį. Grėjaus kiemelis tai ypač jaukus, uždaras kiemelis užbūręs ne vieną miesto svečią. Kiemelis ypatingai mėgstamas vestuvių, gimtadienių ar kitų...
Dubravos dvyniai – botaninis gamtos paveldo objektas, 1971 metais paskelbtas saugomu gamtos objektu. Auga Samylų sen., Kauno raj, Dubravos eksperimentinės–mokomosios miškų urėdijos Šilėnų girininkijos (78 kv., 16 skl.) teritorijoje, Dubravos miške. Dubravos dvyniai – tai kamienais suaugę du medžiai – paprastasis ąžuolas (Quercus robur L.) ir paprastoji pušis (Pinus sylvestris L.). Pušies aukštis 33 m, ąžuolo – 27 m. Abiejų medžių apimtis – 360 cm.
Pamilo ąžuolas pušį. Jų draugystės pradžios niekas nežino. Ar kėkštas pamiršo, kur paslėpė...
Velnio duobė (arba Velniaduobė) – geologinis gamtos paminklas (nuo 1964 m.), esantis 4 km į šiaurės vakarus nuo Aukštadvario (Trakų rajonas), važiuojant link Beižionių, Aukštadvario girininkijos (10,16 kv.) Kalvų miške, Aukštadvario regioninio parko Mergiškių kraštovaizdžio draustinyje. Plotis 60-65 m – 200 m. Plotas 0,04-4,5 ha. Gylis – 30-40 m. Durpių sluoksnio dugne storis apie 9,5 metro. Įtraukta į Europoje labiausiai saugomų 100 gamtos paminklų sąrašą. Mitologinis-sakralinis kultūros paveldo objektas.
Specialistai įvairiai...
