Julija Beniuševičiūtė-Žymantienė, lietuvių rašytoja klasikė, literatūroje žinoma Žemaitės slapyvardžiu, gimė 1845 m. birželio 4 d. Bukantės dvarelyje, netoli Šateikių. Šis dvarelis XIX a. priklausė grafui Pranciškui Plateriui. Tuo metu Julijos tėvai buvo šio dvarelio prižiūrėtojai: tėvas – urėdas, motina – gaspadinė.
1965 metais minint rašytojos Žemaitės 120-ąsias gimimo metines, jos gimtajame restauruotame name įrengta memorialinė ekspozicija. 2012 metais dar kartą suremontuotas dvarelio gyvenamasis namas, atstatyti tvartas ir svirnas.
Gimtojoje rašytojos...
XVIII a. pab. Plateliai atiteko privačion prancūzų grafų Šuazelių nuosavybėn. Dvarą grafai valdė iki 1940 m.
Sodybos planinėje struktūroje, kuri pradėjo formuotis XVII a. pab. ryškios dvi pastatų koncentracijos: šiaurinėje dvaro sodybos dalyje abipus kelio į Gintališkę – centrinė pastatų grupė (rūmai, ledainė, oranžerija, oficina), vakarinėje ir pietinėje dalyje – dvaro sodybos ūkinių pastatų koncentracija. Rūmai 1943 m. sudegė. Išliko 6 dvaro pastatai. Išlikusių pastatų architektūrai būdinga XIX a. II pusės liaudies architektūros tradicijos (kluonas, kumetynas, oficina),...
XIX a. II p. liaudiškos architektūros su neogotikiniais elementais statytame Platelių dvaro svirne 2011 m. atnaujintos Platelių dvaro istorijos, senųjų Platelių, Pilies salos praeities, šio žemaičių krašto etnografijos ekspozicijos, naujai įrengta moderni gamtos ekspozicija, nuolat keičiamų parodų salė
Žemaitijos nacionalinio parko direkcija, kultūrologai kviečia ne tik aplankyti ekspozicijas, bet ir į edukacinius užsiėmimus. Moksleiviai ir suaugusieji mokomi advento, Šv. Kalėdų, Trijų Karalių švenčių papročių, įvairiais būdais gaminti Užgavėnių kaukes, lieti žvakes, siuvinėti, megzti...
XIX a. II p. istorizmo laikotarpio, "plytų stiliaus" arklidėje įsikūrė pirmasis Užgavėnių muziejus Lietuvoje, kuriame pristatoma garsi Žemaitijoje tradicinė Užgavėnių šventė, daugiau negu 250 įvairių Užgavėnių "lėčynų". Tai vienintelis toks kaukių muziejus visoje Europoje. 1996 m. įkurtame Užgavėnių kaukių muziejuje šiuo metu daugiau kaip 200 kaukių iš visos Žemaitijos.
Laikrodinė oranžerija – kunigaikščio Mykolo Oginskio Plungės dvaro ansamblio pastatas, valstybės saugomas kultūros paveldo objektas su restauruotu XIX amžiaus vidurio laikrodžiu, turinčiu labai retą mechanizmą bei išlikusia XIX amžiaus oranžerijos sodinukų auginimo linija.
1806 metais Rusijos imperatorės Jekaterinos II favoritas grafas Platonas Zubovas iš grafo Vikentijaus Potockio nusipirko Plungės dvarą su aplinkiniais palivarkais. Taip prasidėjo 67 metus (1806-1873) trukęs grafų Zubovų valdymo laikotarpis Plungėje. 1846 metais pietiniame parko pakraštyje ant XVII amžiaus dvarvietės pamatų...
Įspūdingiausią parko medžių grupę - ąžuolų – augančią į pietvakarius nuo rūmų vainikuoja legendomis apipintas garsiausias ir garbingiausias parko medis - PERKŪNO ĄŽUOLAS.
1960 m. paskelbtas gamtos paminklu, o nuo 1987 m., - respublikinės reikšmės gamtos paminklas. Tai paprastasis ąžuolas (Quercus robur). Medis viršijęs gamtinę brandą ir yra rezignacijos fazėje. Lapuotumas apie 60 %. Medžio aukštis 26 m Medžio apimtis 0,9m aukštyje - 4,86m.
Spėjama, kad Plungės parko vietoje žiloje senovėje buvusi alkvietė. Parko ąžuolynas ir dabar sudaro tokio miško-alko įspūdį. Švento ąžuolyno...
1873 m. Plungės dvarą, miestelį ir jo apylinkes įsigijo kunigaikštis Mykolas Oginskis (1849–1902). Jis Plungėje įkūrė grožiu ir kultūrine veikla garsėjusią rezidenciją. Vokiečių kilmės architektas Karlas Lorenzas suprojektavo puošnų rūmų ansamblį, organiškai įsikomponavusį į seną natūralaus miško vietoje suformuotą ir dviem tvenkinių grandinėmis paįvairintą mišraus stiliaus parką. Architektūriniu ansamblio akcentu tapo šiaurinėje aukščiausioje ir vaizdingiausioje parko dalyje pastatyti italų neorenesansinio stiliaus rūmai su dviem oficinomis ir neogotikos stiliaus žirgynas....
Tai neogotikinio stiliaus pastatas, kuriame buvo auginami įvairių veislių arkliai, ypač puoselėti žemaitukai. Žirgais rūpinosi vyriausiasis arklininkas ir du jo padėjėjai. Čia buvo ir karietinė, maniežas.
Nepriklausomos Lietuvos metais rūmuose veikusi žemės ūkio mokykla buvo atnaujinusi žirgyną – augino veislinius žemaitukus.
Buvusiame žirgyne kasmet vyksta tarptautiniai Mykolo Oginskio klasikinės muzikos festivaliai.
