Jurbarko rajone Smalininkus garsina ne tik didžiausia Lietuvoje ąžuolų alėja, bet ir seniausia vandens matavimo stotis. Šiai – net 200 metų.
Tai vienintelė senoji stotis mūsų šalyje, kurios autentiškų stebėjimų duomenys išlikę iki šių dienų.
Nors pirmoji vandens matuoklė Smalininkuose neišliko, čia tebestovi akmeniniai vandens lygiui matuoti laiptai, netoliese – stebėjimo bokštelis. Jo sienoje – žymos menančios didžiausius potvynius. Tačiau vandens matavimo stoties istorija prasidėjo gerokai anksčiau, nei siautė šiose fotografijose užfiksuotos stichijos.
Prieš du šimtmečius Prūsijos karaliaus vardu išleistoje 73-ų vandens matavimo stočių įrengimo instrukcijoje minimi ir Smalininkai. Stotis, įrengta 1811 m. spalio 1-ąją, iki šių dienų išliko pats svarbiausias objektas.
„Matavimai, jų tyrimai padeda nustatyti galimus būsimus didžliulius potvynius, ledonešius ir su jais susijusias nelaimes“, – aiškina hidrologas doc. dr. Eduardas Červinskas.
Jonas Jablonskis apie šios stoties svarbą rašė, kad „didelė ir vientisa stoties stebėjimų apimtis svarbi ne tik mūsų šalies, bet ir pasaulio hidrologams“. Lietuvos hidrometeorologai 1811-uosius metus laiko Nemuno tyrimų pradžia.
„Ši vandens stotis Europos kontekste yra labai svarbi, nes yra išlikę visi 200 metų laikotarpio duomenys ir galima dėl to galima nustatyti daug hidrotechninių dėsningumų“, – vandens stoties reikšmę išryškina senovinės technikos muziejaus vadovas Justinas Stonys.
Senųjų stebėjimų duomenys buvo saugomi Berlyne, vėliau – Lietuvoje. Į Kultūros vertybių registrą įtrauktas ir kadaise buvęs garsus čia esantis uostas.
Prieš 7-erius metus buvo atliktas Smalininkų vandens matavimo stoties kapitalis remontas, tačiau uostui ir aplinkai sutvarkyti lėšų nebuvo. Ateityje tikimasi išvalyti uosto vagą, sutvarkyti akmenimis grįstus šlaitus
Atsiliepimai