Ankstyvosios gotikos stiliaus Turaidos pilis pastatyta 1214 m. sunaikintos medinės lyvių pilies vietoje. 1776 m. gaisras sunaikino tarp pilies sienų buvusius gyvenamuosius namus ir amatinikų pastatus. Pilyje liko tik dvaro valdytojo gyvenamosios patalpos ir kai kurie ūkiniai pastatai. Dauguma gyventojų įsikūrė greta pilies. 1924 m. nepriklausomos Latvijos Taryba priėmė sprendimą Turaidos pilies griuvėsius įtraukti į valstybės saugomų paminklų sąrašą, tačiau tik 1950 m. pilis pradėta restauruoti.
Beveik 30 m. Turaidos pilyje dirbo archeologai, vadovaujami istoriko profesoriaus Janio Grauduonio. Kasinėjimų metu rastas 4481 senovinis daiktas. Turaidos pilis yra archeologiškai geriausiai ištirta pilis Baltijos šalyse. Seniausi pilies komplekso pastatai išliko iki šių dienų. Tai 43 m aukščio pagrindinis bokštas ir bokštinis pietų korpusas. Didysis pusapvalis bokštas yra būdingas XV a. Tokio tipo bokštas Vidžemėje išlikęs tik Ėrgemės pilyje. Iki šiol išlikęs 21 pastatas – senasis naujasis dvaro valdytojo gyvenamieji namai, pirtis, ratinė, daržinė, žuvų rūsys ir kiti, kurių dalis – iš XVIII a. Devyniuose iš jų įkurtos istorinės, etnografinės ir archeologinės ekspozicijos. Ekspozicijos, pasakojančios apie pilies statybas, pilies ir jos apylinkių istoriją, viduramžių gyvenimą, įrengtos Didžiajame bokšte, bokštiniame pietinės dalies korpuse, didžiajame pusapvaliame bokšte ir vakariniame korpuse.
Netoli nuo pilies vietoje senos bažnyčios ir viduramžių koplyčios 1750 m. pastatyta medinė bažnyčia, kurią savomis jėgomis Lėdurgos – Turaidos parapijos kunigo Danieliaus Merkelio globojami pastatė ir įrengė Turaidos žemdirbiai. Tai seniausia Vidžemėje vietinių meistrų pastatyta medinė bažnyčia. Ji buvo skirta dvaro gyventojams, todėl nebuvo statoma varpinė. Bažnyčioje yra išlikęs XVIII a. interjeras. Prie bažnyčios stovėjo XIII a. statyta apsikrikštijusių lyvių koplyčia mirusiems apraudoti buvo naudojama iki XVIII a. Leidus mirusius šarvoti bažnyčioje ji buvo apleista. Bažnyčios kalnas – sena kapinių vieta, kur nuo XIII a. buvo laidojami pakrikštyti lyviai ir vietiniai gyventojai. Iki šių dienų išlikęs legendinės Turaidos Rožės (1601–1620 m.) kapas.
Vienas iš Turaidos muziejaus – rezervato simbolių yra Dainų kalnas, kuriame 1985 m. paminint latvių tautosakininko, dainų rinkėjo ir propaguotojo Krišjanio Barono (1835–1923 m.) 150-ąsia metines sukurtas skulptūrų sodas. Dainų kalnas griūvant sovietų imperijai tapo Atgimimo simboliu. Kiekvieną šeštadienį ir sekmadienį tūkstančiai folkloro ansamblių ir grupių vykdavo į Turaidą, kad daina ir senomis giesmėmis sustiprintų savo ir visos tautos tikėjimą ateitimi. Šiuo metu Dainų kalne ir greta esančiame Liaudies dainų parke yra 25 akmens skulptūros, kuriose įprasmintos liaudies dainų godos – meilė, brolybė, žmoniškumas, tautiškumas.
Atsiliepimai