Dariaus ir Gireno paminklas

XX a. paskutiniojo dešimtmečio pradžia buvo „istorinių akimirkų“ metas, leidęs per rekordiškai trumpą laiką išgyventi nepaprastą gausą įvykių: nuversti okupaciniai simboliai, sugrąžinti paniekinti istorijos vardai ir veidai tų, kurie iki tol buvo nustumti į istorijos paraštes. Šis praeities atkūrimas, ideologinė dekolonizacija, kaip sakė prancūzų istorikas Pierre‘as Nora, buvo integrali savo orumą atkuriančios tautos tapatybės įtvirtinimo dalis, leidusi susigrąžinti okupacinio režimo sunaikintus prisiminimus. Atmintis, pakeitusi istoriją (buvusią valdžios rankose) „įgavo naujo žavesio ir svarbos. Ji pasireiškė kaip nuskriaustųjų, įžeistųjų ir nelaimingųjų revanšas, kaip istorija tų, kurie neturėjo teisės į Istoriją“